Better.
Na, gerai. Galbūt su paskutiniu savo įrašu persūdžiau arba tai buvo nebylus pagalbos šauksmas dėl mano super blogos būsenos, nes per pastarąją savaitę viskas drastiškai pasikeitė. Santykiai su draugėmis, bent su viena, pasikeitė į gerą pusę, viskas taip, kaip ir senais laikais, planuojam mano barake christmas party su taro kortom ir juodom žvakėm surengt, tai taip- mūsų idėjos kaip ir anksčiau liko tokios pat keistos ir netikėtos ir dėl to labai džiaugiuosi. Ir ne, mes nesiruošiam surengti satanistinio pobūdžio aukojimo ritualo.
Dar teko antrą kartą pabūti Hurts koncerte, apie meilę jiems aš galiu pasakoti valandų valandas. Juos dievinu nuo pat albumo 'Exile'. Žinoma, paskutinis jų albumas mano nuomone atrodė prasčiausias, tačiau tai nesustabdė nuo noro pamatyti juos dar kartą ir aš to visiškai nesigailiu.
Kalbant apie mokslus, jaučiuosi lyg skęsčiau, bet pamažu kilčiau į viršų vis įkvėpdama šiek tiek oro. Pamažu atsiskaitinėju susikaupusius darbus, aišku nemažai jų teks atsiskaityti prieš pat šventes, tačiau bent kažkiek stengiuosi jų sumažinti ir įtariu, jog ateinančios savaitės bus užimtos, reikalaus daug kantrybės, nervinių ląstelių, kavos ir paaukotų miego valandų. Nieko neįprasto, iškentėjau visus metus, galiu tai pakartoti ir dar kartą. Ypač žinant tai, kad pavasario semestre bus kirvis modulis, kurį net ir labai gerai besimokantys studentai sunkiai įveikia. Tai suteikia kažkiek motyvacijos nesusimauti bent jau dabar.
Paminint naujus metus ir jų šventimą sunku apsispręsti, nors būtų nebloga pradžia prieš sesiją. Visai malonu gauti jau pasiūlymų juos švęsti, tačiau jie tokie skirtingi- arba švęsti su žmonėmis, iš kurių kol kas pažįstu tik vieną žmogų, arba švęsti su artimaisiais, žinant, jog tai nebus taip smagu, kaip gali būti su pirma kompanija. Bet laiko dar yra gana, todėl dėl to taip stipriai nesijaudinu. Kol kas.
Gana smagu vėl jaustis bent kažkiek geriau, mažiau galvoti apie nereikšmingus neigiamus dalykus. Norisi, kad tai tęstųsi ir toliau ir labai tikiuosi, kad taip bus, nes nesinori net pagalvoti, kokioj būsenoj teko būti. Tai kenkia ne tik man pačiai, bet ir mano draugams ir artimiesiems. O dabar tereikia susiimti ties mokslais ir iškentėt šį pragarą. Kad ir kaip dabar norėtųsi įsijungti kalėdinį filmą.
Papostinsiu kartu su šia daina, nes su ja ir užbaigiu rašyt šitą įrašą. (Vis dar turiu po koncertinę depresiją, heh).
Dar teko antrą kartą pabūti Hurts koncerte, apie meilę jiems aš galiu pasakoti valandų valandas. Juos dievinu nuo pat albumo 'Exile'. Žinoma, paskutinis jų albumas mano nuomone atrodė prasčiausias, tačiau tai nesustabdė nuo noro pamatyti juos dar kartą ir aš to visiškai nesigailiu.
Kalbant apie mokslus, jaučiuosi lyg skęsčiau, bet pamažu kilčiau į viršų vis įkvėpdama šiek tiek oro. Pamažu atsiskaitinėju susikaupusius darbus, aišku nemažai jų teks atsiskaityti prieš pat šventes, tačiau bent kažkiek stengiuosi jų sumažinti ir įtariu, jog ateinančios savaitės bus užimtos, reikalaus daug kantrybės, nervinių ląstelių, kavos ir paaukotų miego valandų. Nieko neįprasto, iškentėjau visus metus, galiu tai pakartoti ir dar kartą. Ypač žinant tai, kad pavasario semestre bus kirvis modulis, kurį net ir labai gerai besimokantys studentai sunkiai įveikia. Tai suteikia kažkiek motyvacijos nesusimauti bent jau dabar.
Paminint naujus metus ir jų šventimą sunku apsispręsti, nors būtų nebloga pradžia prieš sesiją. Visai malonu gauti jau pasiūlymų juos švęsti, tačiau jie tokie skirtingi- arba švęsti su žmonėmis, iš kurių kol kas pažįstu tik vieną žmogų, arba švęsti su artimaisiais, žinant, jog tai nebus taip smagu, kaip gali būti su pirma kompanija. Bet laiko dar yra gana, todėl dėl to taip stipriai nesijaudinu. Kol kas.
Gana smagu vėl jaustis bent kažkiek geriau, mažiau galvoti apie nereikšmingus neigiamus dalykus. Norisi, kad tai tęstųsi ir toliau ir labai tikiuosi, kad taip bus, nes nesinori net pagalvoti, kokioj būsenoj teko būti. Tai kenkia ne tik man pačiai, bet ir mano draugams ir artimiesiems. O dabar tereikia susiimti ties mokslais ir iškentėt šį pragarą. Kad ir kaip dabar norėtųsi įsijungti kalėdinį filmą.
Papostinsiu kartu su šia daina, nes su ja ir užbaigiu rašyt šitą įrašą. (Vis dar turiu po koncertinę depresiją, heh).
Komentarai